Vieną saulėtą popietę vyko nepaprastas renginys. Kiek kitoks, dėl karantino šiek tiek mažesnis nei visuomet, tačiau šventei nesutrukdė nei prapliupęs lietus, nei kaukės. Visi nuo ryto šurmuliavo, ruošėsi, o vakarop vaikai surengė nuoširdų koncertą savo tėveliams. Dainavo, šoko, deklamavo, leidome balionus su mūsų užrašytomis svajonėmis, sodinome gėlytes, o taip pat, žinoma, kaip ir pridera priešmokyklinukams, vaikai patys skaitė ir taip vedė atsisveikinimo šventę, na, o iš mokytojų Jurgitos ir Erikos pasigirdo žodžiai: 

 

Neužilgo jau pirmas skambutis, pamoka pirmutinė,

Daug kelių ir takelių prieš akis susipynė.

Prieš akis daug svajonių – eiti, kristi ir keltis…

Ir graudu truputėlį – kai Jums sakom – užaugot…

Ir net keista atrodo, kad šių žodžio taip laukėt.

Tad susėdę daržely, dar pabūkim truputį…

ŠTAI, JAU GIRDIT? ATAIDI…, PIRMUTINIS SKAMBUTIS !

 

Tokiais žodžiais pradėjome mūsų priešmokyklinės grupės išleistuvių šventę. Taigi, linkime būsimiems pirmokams ir jų tėveliams sėkmės, kantrybės, ištvermės ir begalinio vaikiško juoko įžengus pirmą kartą į mokyklą.