Taip pavadinta respublikinė ikimokyklinių mokymo įstaigų metodinė valandėlė vykusi baigiantis rudeniui – lapkričio 22 d. Kauno vaikų darželyje „Raudonkepuraitė“. Oraganizatorės, šio darželio direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Vorobjovienė, logopedė Gitaną Svidraitė, ikimokyklinio ugdymo pedagogė Erika Verenienė, sukvietė koleges bei studentus įvertinti poezijos svarbą, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbinę raišką bei pasidalinti gerąją patirtimi.
Poezija, neatsiejama kalbinės raiškos dalis, kuri ypač svarbi kimokykliniame amžiuje. Visi suprantame, kad kalbos ugdymas grindžiamas savo tautos kultūros pažinimu ir puoselėjimu, neatsiejamas nuo vaiko asmenybės, vertybinių nuostatų formavimosi – klausytis, kalbėti gražia kalba išreiškiant save, bendraujant su bendraamžiais ir suaugusiais.
Kauno valstybinio lėlių teatro aktorė Rasa Bartninkaitė, drauge su vaikais žaismingais poezijos posmais pasveikinusi visus dalyvius, vėliau savo pranešime dar kartą patvirtino, jog poezija lavina kūrybingumą, plečia vaiko žodyną bei ugdo kalbinę raišką. Tačiau buvo pastebėta, kad vaikus mokant poezijos, susiduriama su nemažais iššūkiais.
Aktorė atkreipė dėmesį į tai, kad šios kartos vaikams sunkiau klausytis kito ir išlaikyti dėmesį, o taip pat didelė dalis mažųjų, net besirengiant mokyklai, vis dar neturi išlavintų gebėjimų ištarti tam tikras raides ar garsus. Tai lemia faktas, kad šiandien tėvai namuose neskiria pakankamai laiko ir dėmesio savo vaikams. Didžioji dalis tėvų po sunkaus darbo šeimoje per mažai kalbamasi su savo atžalomis. Vietoje to, vaikams leidžiama per daug laiko sėdėti prie televizoriaus ekrano ar kompiuterio. Todėl didelė atsakomybės dalis už vaiko kalbinę raišką šiandien tenka darželio auklėtojoms.
Aktorės R.Bartninkaitės manymu, eilėraštis yra puikiausias instrumentas, galintis padėti pedagogams, tėvams ir seneliams atrakinti duris į į vaikų kalbinės raiškos pasaulį. Poezija visada, turėdama raiškesnį, spalvingesnį, skambesnį eiliuotą žodį, verčia mažuosius suklusti ir įsiklausyti. Poetinio žodžio kuriami nepaprasto grožio vaizdiniai pritraukia ir ilgiau išlaiko vaiko dėmesį. O bandant atkartoti eilėraščio rimą, vaikas lavina savuosius kalbos padargus ir mokosi aiškiau tarti garsus ar jų junginius.
Kauno valstybinio lėlių teatro aktorė rekomenduoja, mokant eilėraščių, pasitelkti vaikui priimtiniausius būdus – žaidimą, vaidybą ir lėles. Tuomet mažieji labiau atsipalaiduoja ir natūraliai mokosi taisyklingos tarties. Mokant vaikus poezijos ji ragina naudotis – vaizduotės pagalba, bet ne lingvistinio programavimo metodu, kuris dar vaikystėje suformuotas daugumai dabartinės tėvų kartos atstovų. Rasa Bartninkaitė taip pat ragino pedagogus pastebėti ir skatinti talentingus vaikus, neįsprausti juos į rėmus, o drąsiai leisti būti savimi ir išreikšti tai, ką patys jaučia ar įsivaizduoja, sakant eilėraštį. Aktorė, prisiminusi gražią savo vaikystės patirtį vaikų darželyje, pabrėžė pedagogo ištarto žodžio svarbą vaiko gyvenimui ateityje. Subrendusi asmenybė, gebėdama aiškiai išreikšti savo idėjas, savais darbais puoš ateitį ir tai bus didžiausias atlygis už kažkada pedagogų skirtą dėmesį, gebėjimą pastebėti ir laiku paskatinti.
Kauno viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Regina Klementavičienė bei Loreta Artmonaitė savo pranešime akcentavo kodėl ir ką verta skaityti nuo mažens. Darželių auklėtojoms ir vadovėms buvo pristatytos labiausiai mėgstamos vaikų knygelės, bei spalvingi pozijos rinkiniai. Rekomenduota atkreipti dėmesį net ir į Juozo Erlicko poeziją skirtą vaikams, kuri maloniai nustebino bibliotekos vaikų skyriaus ilgametes darbuotojas.
Auklėtoja ekspertė Dijana Borisovienė iš Jonavos vaikų lopšelio – darželio „Dobilas“ savo pranešimo pradžioje pabrėžė, jog kalba yra pagrindinė žmogaus mąstymo, mokymo ir bendravimo priemonė, todėl kalbinės raiškos lavinimui būtina skirti didelį dėmesį. Renginyje ji akcentavo kaip eiliuoti tekstai pasitarnauja ugdant vaikų kalbinius gebėjimus, o taip pat ir pedagogo kalbos vaizdingumas, taisyklingumas bei raiškumas bendraujant su vaiku. Ji dalinosi savo patirtimi kaip per žaidimą, vaizdinių kūrimą įtraukti vaikus į eiliavimą ir efektyviau prakalbinti mažuosius, o vėliau net ir mokyti skaityti. Taip pat ekspertė ragino žaismingai į ugdymo procesą įtraukti ir tėvelius.
Ukmergės lopšelio – darželio „Šilelis“, priešmokyklinio ugdymo pedagogė Zita Prilepina kalbėjo apie vaikų kūrybingumą ir būdus, kaip jį atskleisti bei skatinti. „Bėk, lėk, žodeli, iš vaiko širdelės“ – poetiniu žodžiu provokuodama vaiką kurti gamtos apsuptyje, pedagogė džiaugėsi gaunamais rezultatais ir dalinosi sava patirtimi. Antrindama jai, Kauno vaikų darželio „Raudonkepuraitė“, ikimokyklinio ugdymo pedagogė Erika Verenienė pabrėžė edukacinių projektų įtaka vaikų poezijos sklaidai. Ji pasakojo apie sėkmingus projektus, kai eilėrašči aibuvo skaitomi augintiniams, kuriuos vaikai atsivedė į vaikų darželį. Gyvūnai puikiai padėjo išsilaisvinti vaikams iš nedrąsumo, nerimo ar įtampos. Jų niekas nekritikavo ir neprimetė savo nuomonės. Vaikai savo noru vienas po kito drąsiai skaitė eiles šuniukui, viščiukui ar žuvytei. O Kauno lopšelio – darželio „Vyturėlis“, logopedė Dalia Bagdonienė džiaugėsi matydama daug bendraminčių ir pristatė kasmetinį, darželyje sėkmingai vykdomą projektą – sąskrydį “Vaikystės sparnai”, bei poezijos programas “Klausučio” darželyje specialių poreikių turintiems vaikams.
Renginio šeimininkė – Kauno vaikų darželio „Raudonkepuraitė“ direktorė Diana Dūdėnienė apibendrindama išsakytas mintis džiaugėsi, kad metodinės valandėlės metu, dalyviai ne tik pasidalino gerąją patirtimi apie poezijos svarbą, ugdymo būdus ir metodus vaikų kalbinei raiškai gerinti, bet ir turėjo galimybę sustiprinti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, pedagogais, siekiant sėkmingo vaikų ugdymo šioje srityje.